Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog biurų nuomos kainos Vilniuje rekordiškai žemos, tačiau yra aukštesnės nei Rygoje bei Taline. Kita vertus, jei stambus užsienio investuotojas sugalvotų Vilniuje įkurti padalinį, didelių patalpų mieste neatsirastų.
„Ober-Haus“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje A klasės biurų kaina litais be PVM mėnesiui už 1 kv. m Vilniuje siekė 48, B klasės – 32, kai Rygoje atitinkamai – 42 ir 28, o Taline – 42 ir 22 litus.
Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, sako, kad toks biuro kainų lygis yra istoriškai žemiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Šiemet nemažą potencialą augti turi B klasės biurų rinka. Šių biurų kainos turėtų didėti maždaug 5–10 proc., A klasės biurų irgi galėtų paaugti iki 5 proc.
„Jei apie būsto rinką jau kalbame kaip apie atsigaunančią, tai tą patį pasakyti apie biurų rinką negalima. Pernai A klasės biurų rinka pagerino visus rodiklius, nepaisant to, kad ekonominė situacija išliko įtempta, – sako S. Vagonis. – To nebuvo galima iki galo nuspėti ir suplanuoti, nes į Lietuvą atėjo tokios kompanijos kaip „Barclays“, „Western Union“, „Teo“ nusprendė persikelti į kitą biurą. Tokie didesni sandoriai, kurie ne visiškai susiję su ekonominėmis aplinkybėmis, padėjo užpildyti tuščias A klasės biurų patalpas ir sumažino konkurenciją dėl kainų.“
Užsienio investuotojus pritrauktume, o kur įkurdintume?
Anot jo, biurų plėtra būna sveika arba prognozuojama tada, kai kuriasi naujos įmonės ar plečiasi senos, kai būna ne pavieniai atvejai. Vis dėlto, kad biurų rinka smarkiau atsigautų, laukiama didesnio ekonomikos kilimo: kai įmonės galvos apie plėtrą, apie naujus darbuotojus, o šalyje pradės kurtis daugiau investuotojų.
„Blogai yra tai, kad didelėms įmonėms, kurios nori atidaryti Lietuvoje savo filialą, priima kelis šimtus ar tūkstančius darbuotojų. Iš vienos pusės, rinkoje kaip ir yra patalpų, tačiau iš kitos – vienam dideliam nuomininkui jų rasti sudėtinga. Tokioms bendrovėms reiktų laukti, kol bus pastatomi nauji pastatai pagal jų poreikius. Klausimas, ar jos lauktų metus kitus, juk bendrovės steigtis linkusios greitai“, – tam tikras įtampas rinkoje įžvelgia S. Vagonis.
Jo žodžiais, potencialūs nuomininkai neranda tokių pastatų, o jei jų būtų, galbūt atsirastų ir daugiau nuomininkų, tačiau niekas nebenori aklai statyti biurų pastatų, galvodami, kad „statom, o nuomininkų atsiras savaime“.
Modernių biurų Vilniuje mažiausiai
NT bendrovė „Newsec/Re&Solution“ skelbia, kad 2007–2009 metais modernių biurų pasiūla išaugo dvigubai nuo 170 000 kv. m iki 340 000 kv. m.
2010 metais naujų biurų statyba sulėtėjo – per metus rinkai buvo pristatyta apie 30 000 kv. m naujų biurų.
Laisvų A klasės verslo centrų ploto 2010 metų gruodį buvo 6,4 proc., o B klasės – 11 proc. Daugiausia laisvų biurų pastebima verslo centruose, esančiuose toliausiai nuo miesto centro.
Pernai paklausiausi buvo modernūs biurai, kurių plotas svyruoja nuo 200 iki 500 kv. m. Tokių biurų nuoma sudarė apie 35 proc. visų sudarytų nuomos sandorių per metus. Taip pat didelę dalį nuomos sandorių sudarė nedidelių biurų, kurių plotas nesiekia 200 kv. m, nuoma. Stambių nuomos sandorių, išsinuomojant patalpas, didesnes nei 2 500 kv. m, per 2010 metus buvo įvykdyti vos 3. Didžiausias iš tokių – TEO bendrovės persikėlimas iš senųjų patalpų į naujas 8 000 kv. m ploto patalpas.
Lyginant modernių biurų bendrą plotą Baltijos šalių sostinėse, Vilnius turi mažiausiai modernių biurų iš visų trijų miestų. Tiek Rygoje, tiek Taline biurų pasiūla apie 150 000 kv. m viršija pasiūlą Vilniuje. Tačiau Vilniuje yra mažiausiai neišnuomoto biurų ploto, o nuomos kainos yra bene aukščiausios.
Dėl gana didelio biurų neužimtumo lygio visuose trijuose miestuose pernai modernių biurų statybų tempas sulėtėjo, o Taline netgi nebuvo įgyvendintas nė vienas projektas bei panašu, jog ir artimiausiu metu biurų pasiūla neturėtų smarkiai didėti.
„Newsec/Re&Solution“ prognozuojama, jog Vilniuje neužimtas plotas mažės iki minimumo, o nuomos kainos turėtų šiek tiek kilti.
Šaltinis: alfa.lt
